dabnus

dabnùs, -ì adj. (4) K; Q643 puošnus, dailus: Mes, cigonai, dabnūs ponai KlvD140. Apvynėli žaliasis, pūruonėli dabnusis KlvD172. Ta roda yra dabni ir pritartina MT224. Atnešė gražų (viršuje dabnų) ir gerą veršelį BB1Moz18,7.

dabniaĩ adv.: Nedabniai koksai žodis yra padėtas MTXLIV.